Per grotas

Kiek belikę to žmogaus — tik juokas —
Užsitvėręs tarp aukštų gardų.
Pro grotas, karšta ugnim lituotas
Jį matau beskurstantį. Graudu...

Pro plyšius, pro tarpelius užklotus
Aiškiai šviečia jo siela skaisti
Tartum kregždė danguje lekiotų, 
Tik mokėk tuos rašmenis skaityt...

Ir nėra nė vieno šioj kelionėj
Visiškai kad būtų savimi...
Gardo erdvės šiltos ir malonios,
Laisvė ta, kol staugt vilku imi...

Žiema

Pilkas kelias toli
Vingių vingiais sustingęs,
Nurudavus žole pakelė
Sningant tyliai, kaip vaikas užminga...

Akyse šviesulys -
Gal tai Angelo veidas...
Tartum saulės zuikutis nuslys
Sparną lengvą, kaip kregždė, išskleidęs...

Nei toli, nei arti - 
Išmatuoti nemoku:
Rankų saulė, širdies kartulys,
Vėjy lūžtančio medžio švytuoklė...

Lyg altoriuj baltam
Per Velykas atgijęs —
Dievo Apvaizda man iškelta —
Jausmo blėstančio karštos žarijos...